Ekovatos privalumai

Ekovata puikiai sulaiko šilumą – jos skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas (prie +10°C)10=0.039 W/mK

Ekovatos drėgmė priklauso nuo ją supančios aplinkos, t.y. jos drėgmė keičiasi kaip ir medienos. Keičiantis santykinei oro drėgmei, drėgmė patenka ant viršutinio Ekovatos sluoksnio, jos plaušeliai tarpusavyje sulimpa, sudarydami ploną plėvelę, kuri užkerta kelią orui patekti į Ekovatos vidų. Todėl namų apšiltinimui naudojant Ekovatą nebūtina naudoti drėgmę izoliuojančias plėveles.

Priskiriama sunkiai degių medžiagų (B) grupei, todėl ji saugo medines ir metalines konstrukcijas nuo aukštų temperatūrų ir tiesioginio ugnies poveikio. Šią savybę suteikia į ekovatos sudėtį įterptos borakso druskos, kurios įkaitusios išskiria kristalizacinį vandenį ir pristabdo deguonies patekimą į gaisro vietą, tuo stabdydamos ugnies plitimą ir vėsindamos izoliacijos sluoksnį. Dėl boro junginių ekovata nedega ir nesilydo. Gaisro metu neišskiria nuodingų dujų.

Sudėtyje esantys boro junginiai apsaugo ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo ir grybelių. Joje negyvena ir nesiveisia vabzdžiai ir graužikai.

Smulkiaplaušė ekovatos struktūra efektyviai užpildo visus tarpus, plyšius ir sunkiai prieinamas vietas, o susidaręs ištisinis sluoksnis užtikrina aukštą garso izoliacijos lygį.

Apšiltinus pastatus mineraline vata, būtina dėti drėgmę izoliuojančias plėveles. Nesudėjus plėvelių, žiemos metu šiluma su garais skerbiasi iš vidaus. Susidūrusi su lauko šaltais paviršiais, kondensuojasi, sušala, ir vietoj šilumą izoliuojančios medžiagos gauname sluoksnį ledo. Atšilus orams, vanduo, atsiradęs ištirpus ledo sluoksniui, nuteka žemyn po grindim ir pūdo konstrukcijas.

Ekovatos struktūra, būdama medžio - celiuliozės organiniu plaušu drėgmės nekaupia, bet difunduoja ją į atmosferą, todėl nebūtina naudoti garą izoliuojančių plėvelių.